apšukoti — ×apšukoti tr. 1. LzŽ, Smn, Brb, Jz, Dg, Nmn, Grv, Krd, Švnč, Ign, Dglš, An apgauti, apsukti: Juos ponas apšukojo ir išvarė Pb. Jis norėj[o] žmogaus apšukot Vrn. Daboj (žiūrėk), kad anas neapšukotųbi Aps. | refl. Gs, Al, Pb: Šiuosmet aš… … Dictionary of the Lithuanian Language
apsukos — apsukõs adv. apsukui: Arklys neėda, tik eina ir eina apsukõs aplink kuolą Grž … Dictionary of the Lithuanian Language
apsukti — apsùkti, àpsuka, o (àpsukė Š) Š; L 1. tr. R, MŽ, K padaryti, kad judėtų aplink savo ašį: Apìsukiau dukart [girnas], ir nukrito pumpurė Pb. Jo vėjinis malūnas àpsukamas Mrj. [Daktaras] liepė padaryt tokią apsukamą lovą ir karalaitę paguldė… … Dictionary of the Lithuanian Language
apsukomis — apsukomìs adv., apsukõm apsukant, užuolanka: Užlėk tu tą arklį apsukõm, kad jis tavęs nematytų, tai jį sugrąžinsi Grž. | Yra pasakų, kurios virsta nuobodžio pasakomis ne dėl to, kad apsukomis sakoma, tik kad per ilgos Vaižg … Dictionary of the Lithuanian Language
apsukti — apsùkti vksm. Lėktùvas pórą kar̃tų apsùko apliñk miẽstą … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
išlošimas — išloši̇̀mas dkt. Didelė̃s sumõs išloši̇̀mas jám apsùko gálvą … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
aplei — apleĩ praep. su acc. Š žr. apie: 1. Apibėgo aplei trobą Slnt. Apleĩ mūsų namą miškas auga Btg. Apsuko aplei savo galvą ir sviedė M.Valanč. 2. Aplei langus žvirbliai čirškauna Kal. 3. Gera gaspadinė vaikščioja aplei savo gyvuolius J. Daug kas… … Dictionary of the Lithuanian Language
aprūstinti — tr. Sut padaryti rūstų, įpykdyti: O permelsk mums aprūstintą dideliai mūsų griekais mieliausįjį tavo sūnų brš. | refl. N: Tada regėdamas, jog buvo nuo išmintingųjų priviltas, apsirūstino labai A.Baran. Steputis, visai apsirūstinąs, jau vos… … Dictionary of the Lithuanian Language
apsiūti — apsiūti, àpsiuva (apsiū̃na), apsiùvo (àpsiuvė) tr. K, Š, Rtr; SD204, R160, Sut, M 1. J, DŽ kiek reikiant pasiūti (drabužių, avalynės): Motina àpsiuva vaikus BŽ309. Seniai jau visus apsiuvau ir vis iš naujo apsiuvu I.Simon. Bus ir apsiūtas, ir … Dictionary of the Lithuanian Language
atsiausti — 1 atsiaũsti, atsiaũčia (àtsiaučia), àtsiautė tr. BŽ481 ką dengiantį, gaubiantį atklėsti, atlapoti: Liuob atsiaus kuskelę, nusiaus į užpakalį ir susiaus vėl į pryšakį Šts. Supynė po pyną už kožnos ausies, àtsiautė į pryšakį ir apsuko aplinkuo … Dictionary of the Lithuanian Language